Centro patalpos

Evangeliškosios teologijos centras yra įsikūręs buvusių Klaipėdos kareivinių komplekso III korpuse. 1998–2000 m. pastatas buvo visiškai rekonstruotas, kooperavus Lietuvos Respublikos biudžeto, specialiosios paskirties AB „Lietuvos paminklai“ ir pasaulio liuteronų organizacijų lėšas. Pastato projektą (autorė Danutė Januševičienė) ir restauraciją finansavo Vokietijos evangelikų bažnyčia (Evangelische Kirche in Deutschland, EKD), Suvienytoji Vokietijos liuteronų bažnyčia (Vereinigte Evangelisch-Lutherische Kirche Deutschlands, VELKD), Gustavo Adolfo draugija (Gustav-Adolf-Werk, GAW), Martyno Liuterio sąjunga (Martin-Luther-Bund, MLB), Pasaulinė liuteronų sąjunga (Lutheran World Federation, WLB).

Evangeliškosios teologijos centras į naujas patalpas persikraustė 2000 m. pradžioje. 2000 m. vasario 14 d. įvyko pastato atidarymo iškilmės. Centras, jo biblioteka ir Teologijos katedra užėmė pirmąjį pastato aukštą, kituose aukštuose įsikūrė Klaipėdos universiteto Finansų ir ekonomikos direkcija.

2006 m. Evangelikų sąjungos Hanoverio skyrius (Evangelischer Bund, Landesverband Hannover), vadovaujamas Horsto Waltzo, koordinuojant Hartmutui Hainkei, finansavo Centro ir Katedros auditorijų ir darbo kabinetų įrengimą (baldai ir kompiuteriai). Buvo suprojektuotos ir įrengtos 8 darbo vietos dėstytojams, 12 darbo vietų bibliotekoje, dvi auditorijos po 24 vietas, įsigyta dalis trūkstamos Centro Evangelijos koplyčios įrangos (kėdės), kurias galima panaudoti paskaitoms.

Šiuo metu Evangeliškosios teologijos centro patalpose dirba Centro ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, veikia biblioteka, vyksta paskaitos Istorijos katedros studentams. Centro direktorių doc. dr. Arūną Baublį 2013 m. vasario 7 d. paskyrus Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskritimis, trečiadieniais (nuo 13 iki 16 val.) Centro direktoriaus darbo kabinete Garbės konsulas priima suinteresuotus asmenis.

EKUMENINĖ EVANGELIJOS KOPLYČIA

Evangeliškosios teologijos centrui persikrausčius į naujas patalpas, liko neįrengta planuose numatyta ekumeninė koplyčia, kurią buvo numatyta patalpinti buvusio vidinio kiemelio vietoje. Siekiant prisitaikyti prie griežtų paminklosauginių reikalavimų buvo nutarta kiemelio erdvę uždengti stikliniu stogu (projekto autorė Danutė Januševičienė). Koplyčios įrengimą ir projektą finansavo LR Vyriausybė, Vokietijos evangelikų bažnyčia (Evangelische Kirche in Deutschland, EKD), Suvienytoji Vokietijos liuteronų bažnyčia (Vereinigte Evangelisch-Lutherische Kirche Deutschlands, VELKD), Gustavo Adolfo draugija (Gustav-Adolf-Werk, GAW), Martyno Liuterio sąjunga (Martin-Luther-Bund, MLB), Pasaulinė liuteronų sąjunga (Lutheran World Federation, WLB) ir Lipės krašto (Vokietija) bažnyčia. Altoriaus ir sakyklos gamybą finansavo verslininkas Antanas Bosas.

Koplyčia buvo atidaryta 2001 m. spalio mėnesį. Ją pašventino Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Kalvanas, palaimino Romos katalikų bažnyčios vyskupas Jonas Boruta.

Koplyčioje reguliariai vyko studentų pamaldos (kun. Remigijus Šemeklis) bei ekumeniniai renginiai, skirti mokslo metų pradžios bei krikščionių vienybės renginiams. Nuo 2010 m. koplyčioje pamaldas veda Klaipėdos evangelikų reformatų bendruomenė (kun. Tomas Sakas). Koplyčioje rengiami kiti moksliniai bei ekumeniniai renginiai, krikščioniškų knygų pristatymai. 2006 m. koplyčioje įrengus auditorines kėdes, ji buvo pritaikyta paskaitoms.

VARGONAI

2004 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos bažnytinės muzikos sandraugos (pirmininkė L. Matuzaitė-Kairienė) surengtame IX bažnytinio giedojimo bei vargonavimo seminaro metu Evangeliškosios teologijos centro koplyčioje, buvo pristatyti nauji vargonai-pozityvas.

Šis instrumentas turi įdomią istoriją. Vargonai atkeliavo iš Bordesholmo evangelikų liuteronų vienuolyno bažnyčios (Klosterkirche) parapijai priklausančios, laidoti skirtos koplyčios. Vargonininkas Ulrich Heim, nutaręs koplyčioje pastatyti naujus vargonėlius, kurie geriau atitiktų mažos koplyčios akustiką, kartu su parapija nusprendė senųjų vargonėlių neparduoti, bet padovanoti juos ten, kur jų iš tiesų labai reikia. Prieš 50 metų šie vargonėliai buvo statomi karo pabėgeliams iš Prūsijos bei Lietuvos. Vargonų ekspertas H. M. Petersen pasiūlė vargonininkui Ulrich Heim iš Bordesholmo šiuos vargonėlius padovanoti Lietuvai. Simboliška, kad vargonėliai grįžo į tą vietą, iš kur prieš pusšimtį metų buvo iškeliavę jų klausytojai. Simbolišku sutapimu tapo koplytėlės altorinės dalies medžio spalva, visiškai atitikusi vargonėlių, darytų iš ąžuolo, spalvą. Vargonėliai turi vieną manualą, tris registrus, apie pusšimtį medinių ir metalinių vamzdelių, kurių mažiausias yra vos 2 cm ilgio.

Šie vargonai pasitarnavo ir Evangeliškosios teologijos centro jaunimo chorui (vadovė Edita Fiodorova). Chorui susibūrus 2007 m., į jį buvo pakviesti teologijos bei kitų universiteto specialybių studentai. Pirmieji choro koncertai vyko Šilutės ir Vanagų parapijose. Choras veikė iki 2012 metų.