Vyks disertacijos gynimo tarybos posėdis
2022 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje vyks gynimo tarybos Rugilės Pangonytės daktaro disertacijai svarstyti viešas posėdis....
Mokslinės veiklos kryptys
Moksliniai tyrimai Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute vykdomi tyrėjų grupėse. Kiekviena jų prisideda įgyvendindama Klaipėdos universiteto senato nutarimais (2019-10-03 Nr. 11-7; 2020-06-18 Nr. 11-70; 2021-02-11 Nr. 11-23) patvirtintos Universiteto strateginės krypties Visuomenės ir kultūros Baltijos pakrantėse prioritetus.
Daugiau apie strateginę mokslo kryptį žr. krypties apraše.
Institutas įgyvendina du šios strateginės mokslo krypties prioritetus:
1. Žmogus ir kraštovaizdis: apgyvenimo modelių ir gyvensenų kaita
Šis tyrimų prioritetas buria tris tyrėjų grupes, kurios analizuoja tokias temas:
1.1. Kraštovaizdžio archeologija pakrantėse;
1.2. Technologijos priešistorės ir protoistorijos laikais;
1.3. Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų miestų ir dvarų materiali kultūra.
Daugiau apie prioritetą
Analizuojame Baltijos jūros rytinio regiono sausumos ir povandeninius gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius, pakrančių apgyvenimą, žmonių gyvensenų kaitą nuo ankstyviausių priešistorės iki istorinių naujųjų laikų.
Visame Baltijos jūros regione vykusių pokyčių kontekste vertiname pietrytinėse šio regiono pakrantėse kitusį bendruomenių ūkį ir technologijas, žmonių regionines ir tarpregionines migracijas, kultūrinių ir ideologinių procesų sąveiką ir transformacijas. Šių tyrimų objektai yra gyvenamosios vietos, laidojimo paminklai, šventvietės ir materiali kultūra.
Archeologijos ir istorijos mokslo krypties metodus ir prieigas deriname su gamtos mokslų – geologijos, palinologijos, zooarcheologijos, makrobotanikos – duomenimis, taikome chemijos, fizikos ir biomedicinos tyrimų metodus.
2. Socialinė ir kultūrinė kaita pietrytiniame Baltijos regione nuo viduramžių iki šių dienų
Tyrimų prioritetą įgyvendina keturios tyrėjų grupės, nagrinėjančios tokias temas:
2.1. Visuomenių transformacijos kontaktų zonose;
2.2. Karas ir XX amžiaus visuomenė;
2.3. Atminimo kultūros ir istorinė vaizduotė;
2.4. Judaika ir antisemitizmas.
Daugiau apie prioritetą
Siekiame tarpdalykėje tyrimo perspektyvoje ir Baltijos jūros regiono kontekste atskleisti svarbiausius pokyčius, transformavusius visuomenes ir kultūras pietrytiniame Baltijos jūros regione, visų pirma fundamentalųjų visuomenių christianizacijos, konfesionalizacijos, modernizacijos ir nacionalizacijos procesų poveikį.
Tiriame viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pokyčių Vakarų Europoje poveikį politinių, ūkinių, kultūrinių bei konfesinių sistemų raidai; nacionalizmo poveikį ikinacionalinių bei postnacionalinių tapatybių transformacijoms ir kultūrų santykių kaitai; karų ir konfliktų įtaką visuomenių kaitai bei visuomenių militarizavimą nacionalizmų epochoje.
Taikome istorijos, sociologijos ir kitų humanitarikos bei socialinių mokslų tiriamuosius įrankius, leidžiančius atlikti diskurso, komunikacijų kaitos, socialinės kaitos bei kultūrų sąveikos analizę. Tyrimuose orientuojamės ne tik į šiuolaikinius, bet ir į istoriškai egzistavusius regionus, į kuriuos žiūrime vadovaudamiesi lyginamąja, multiperspektyvine ir transnacionaline prieigomis.
Visi BRIAI mokslo darbuotojai vykdo grupinius ir/ ar individualius mokslinių tyrimų projektus, kuriais įgyvendina šiais prioritetais numatytus tikslus bei uždavinius.
Ankstesnės mokslinės veiklos kryptys
2015–2020 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdė dvi Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų ilgalaikes programas, patvirtintas KU Senato 2015 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 11–23:
1. Baltijos jūros rytinio regiono priešistorinių ir istorinių laikų kultūriniai ir socialiniai landšaftai
Programos komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Vladas Žulkus
2. Visuomenių ir kultūrų pokyčiai Rytų Baltijos jūros regione viduramžiais, ankstyvaisiais naujaisiais ir naujausiais laikais
Programos komiteto pirmininkas dr. Vasilijus Safronovas
Iki tol Institutas įgyvendino KU Senato 2009 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 11–76 patvirtintą 2009–2013 m. mokslinės veiklos programą. Instituto mokslinės veiklos kryptis (patvirtinta KU Senato 2004 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 11–43) buvo Baltijos jūros regiono, Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūros, istorijos, archeologijos ir kultūrinės antropologijos tyrimai.
Šioje kryptyje plėtotos tokios tyrimų temos:
- Regioninės istorijos tyrimai (2003–2015 m.);
- Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų archeologiniai tyrimai (urbanizacijos raida Lietuvoje X–XVI a.) (2003–2009 m.);
- Marinistiniai ir povandeniniai archeologiniai tyrimai Lietuvoje ir Baltijos jūroje (2003–2009 m.);
- Archeologinės, architektūrinės ir istorinės medienos dendrochronologinis datavimas ir jo rezultatų taikymas archeologijoje. Medienos metinių rievių duomenų banko kaupimas (2003–2009 m.);
- Baltijos regiono priešistorė modernioje visuomenėje (2009–2015 m.);
- Skaitmeninio Klaipėdos miesto, krašto bei Žemaitijos tiriamojo archyvo formavimas (2003–2009 m.);
- Klaipėdos miesto, krašto ir Mažosios Lietuvos regioninių tyrimų bei pirminių istorijos šaltinių publikavimas (2003–2009 m.);
- Skaitmeninio tiriamojo Klaipėdos krašto bei Žemaitijos archyvo (STA) formavimas ir šaltinių publikavimas (2009–2015 m.);
- Baltijos regiono kultūrinė antropologija (2003–2015 m.).