Pradinis » Darbuotojai » Mokslo darbuotojai »

 

Pocytė Silva

Doc. dr. Silva Pocytė. Klaipėdos universiteto nuotr.Doc. dr. Silva POCYTĖ,
pareigos: vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė

Kontaktai:
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda,
tel. (8 46) 39 88 04;
el. paštas: silva.pocyte@ku.lt; silva.pocyte@gmail.com

ORCID iD iconORCID | Google Scholar |  ResearchGate

Biografija
1987 m. baigusi Klaipėdos rajono Priekulės vidurinę mokyklą, 1987–1992 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1996–2000 m. Klaipėdos universiteto finansuojama doktorantė Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje doktorantūroje. 2000 m. gruodžio 12 d. apgynė daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis identitetas ir kultūrinė raiška 1871–1914 m.“ (mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vytautas Merkys).
1992–1994 ir 1995–1996 m. dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro laborante, kabineto vedėja, 1994–1995 m. – Klaipėdos „Aukuro“ vidurinės mokyklos mokytoja. 2000–2006 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (2003 m. reorganizuotas į BRIAI) mokslo darbuotoja, nuo 2006 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja; nuo 1995 m. dėsto KU istorijos krypties studentams. Nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. BRIAI direktorė. 2010 m. KU Senatas suteikė docento pedagoginį vardą. 2020–2021 m. atliko KU BRIAI studijų programų vadovės funkcijas.
Knygos „Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990)“ (1994), monografijos „Mažlietuviai Vokietijos imperijoje, 1871–1914“ (2002) autorė, monografijos „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (2019) bendraautorė, kelių dešimčių tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, lenkų, anglų, rusų kalbomis autorė ir bendraautorė, daugelio leidinių sudarytoja. Nuo 1996 m. Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje vykusiose konferencijose ir seminaruose skaitė daugiau kaip 30 mokslinių pranešimų.
Jungtinių Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto (2003–2015 m.) bei Klaipėdos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūros komitetų (nuo 2011 m.) narė, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentė (2004–2014 m.), šio komiteto narė (nuo 2014 m.). KU BRIAI tęstinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis” (nuo 2003 m.; 2006–2013 m. vyr. redaktorė), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo darbų žurnalo „Istorija“ (nuo 2011 m.), W. Kętrzyńskio mokslinių tyrimų instituto Olštyne mokslo darbų žurnalo „Komunikaty Mazursko-Warmińskie“ (nuo 2012 m.), Vytauto Didžiojo universiteto tęstinio leidinio „Kauno istorijos metraštis“ (nuo 2013 m.) redaktorių kolegijų narė, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo valstybinės programos rengimo grupės narė (2007–2008), Liudviko Rėzos kultūros centro Juodkrantėje kuratoriumo narė (nuo 2008 m.), Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narė (2010–2019). 2007–2011 m. buvo KU Senato, 2010–2018 m. BRIAI Tarybos narė.
Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatė (2004), Pagėgių savivaldybės garbės pilietė (2011).

Tyrimų interesai
Prūsų Lietuvos kultūros istorija ir identiteto problematika XIX a. pab. – XX a., Klaipėdos krašto istorija XX a., Klaipėdos krašto etnokonfesinis kultūros paveldas.

Moksliniai projektai
2006 m. ir 2008 m. KU BRIAI vykdyto mokslinio tiriamojo projekto „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai” vadovė. 2010–2012 m. mokslo plėtros projekto „Mokslinio periodinio leidinio Acta Historica Universitatis Klaipedensis leidimas“ vadovė. 2010–2011 m. LR Kultūros ministerijos iš dalies finansuoto projekto „Konfesinio, kultūrinio ir kalbinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijos Klaipėdos krašte“ vadovė. 2012–2014 m. Lietuvos mokslo tarybos finansuoto KU BRIAI projekto „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“ vykdytoja. 2016–2018 m. Lietuvos mokslo tarybos finansuoto KU BRIAI projekto „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ vykdytoja. 2021–2024 m. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo KU BRIAI projekto „Tautinės mažumos Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.: vokiečių lojalumo atvejis“ (sutarties nr. S-LIP-21-9) vadovė.

Publikacijų sąrašas

Monografijos

  1. KRANIAUSKIENĖ, Sigita; POCYTĖ, Silva; LEISEROWITZ, Ruth; ŠUTINIENĖ, Irena. Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. – 470 p. ISBN 978-609-481-032-9
  2. POCYTĖ, Silva. Mažlietuviai Vokietijos imperijoje 1871–1914. Vilnius: Vaga, 2002. – 304 p. ISBN 5-415-01676-7

Mokslo studijos

  1. POCYTĖ, Silva. Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1994. – 150 p. ISBN 9986-499-08-9

Sudaryti leidiniai

  1. Creating Modern Nation-States in the Eastern Baltic = Šiuolaikinių tautinių valstybių kūrimas rytiniame Baltijos jūros regione (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVIII). Ed. by V. VAREIKIS, S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2019. – 256 pp. ISSN 1932-4095
  2. Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias: parodos katalogas (Klaipėdos krašto veidai, Kn. 1). Sud. S. POCYTĖ, V. VAREIKIS, Z. GENIENĖ, S. VAIČIŪNIENĖ. Klaipėda, 2016. – 135 p. ISBN 978-9986-31-488-2
  3. Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXVI). Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2013. – 200 p. ISSN 1392-4095
  4. Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXV). Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2012. – 304 p. ISSN 1392-4095
  5. Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXI). Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2010. – 256 pp. ISSN 1392-4095
  6. Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII). Sud. Silva POCYTĖ, Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda, 2008. – 268 p. ISSN 1392-4095
  7. Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos: Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti. Sud. Kristina JOKUBAVIČIENĖ, Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2007. – 165 [1] p. ISBN 978-9955-18-263-4
  8. Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai. Sud. Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2007. – 111 [1] p. ISBN 978-9955-18-207-8
  9. Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais (1864–1904) (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. X). Sud. Silva POCYTĖ, Rimantas SLIUŽINSKAS. Klaipėda, 2004. – 140 p. ISSN 1392-4095
  10. Lietuviškos spaudos aušra: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Klaipėdos universiteto leidyklos leidinys, skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti. Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-585-49-8
    [Vertimas į rusų kalbą: Литовская печать между двумя империями: совместное издание Института истории и археологии Балтийского региона Клайпедского университета и издательства Клайпедского университета в честь столетия возвращения латино-литовского алфавита в литовскую печать. Сост. Сильва ПОЦИТЕ. Клайпеда, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-18-024-2]
  11. Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IX). Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2003. – 160 p. ISBN 9955-585-28-5

Mokslo straipsniai

  1. POCYTĖ, Silva. Protestantismus und nationale Bewegung bei den Litauern im Russischen Kaiserreich und in Preußen seit der Mitte des 19. Jahrhunderts. In Protestantismus in den baltischen Landen und in Litauen: Nation und Konfession vom 16. Jahrhundert bis 1918 (Reformationsgeschichtliche Studien und Texte, Bd. 170). Hrsg. von Matthias ASCHE, Werner BUCHHOLZ, Mathias NIENDORF, Patrick SCHIELE, Anton SCHINDLING  Münster, 2021, S. 279–303.
  2. POCYTĖ, Silva. The Formation of a New Society in Klaipėda Region after 1945. Vēsture: avoti un cilvēki = History: Sources and People, 2019, vol. XXII, pp. 174–182.
  3. POCYTĖ, Silva. Lietuvos šaulių sąjungos vertinimas Klaipėdos krašto viešojoje erdvėje 1923–1926 metais. Istorija, 2019, t. 116, nr. 4, p. 4–29.
  4. POCYTĖ, Silva. Klaipėdos krašto vietinių gyventojų (klaipėdiškių) 1945–1960 m. istorijos atspindys fotografijose. Acta Humanitarica Universitatis Saulensis, 2017, t. 25. Šiauliai, 2018, p. 57–71.
  5. POCYTĖ, Silva. Das Phänomen der kulturellen Aktivitäten von Vydūnas in Preussisch-Litauen Ende des 19. – Anfang des 20. Jh. In Vydūnas und Deutsche Kultur: Neue Perspektiven zum 150. Geburtstag des preußisch-litauischen Brückenbauers und 100. Jahrestag der Unabhängigkeitserklärung Litauens (Geschichte: Forschung und Wissenschaft, Bd. 58). Hrsg. von V. BAGDONAVIČIUS, A. MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ, B. STOROST, M. DANYS. 2. erw. Auflage. Münster, 2018, S. 33–42;
    [pirmoji laida: POCYTĖ, Silva. Das Phänomen der kulturellen Aktivitäten von Vydūnas in Preussisch Litauen Ende des 19. – Anfang des 20 Jh. In Vydūnas und deutsche Kultur. Hrsg. von V. BAGDONAVICIUS, A. MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ. Vilnius, 2013, S. 39–52].
  6. POCYTĖ, Silva. The Population of the Klaipėda Region after 1945: a Case of Repatriates. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 2017, nr. 4 (298), s. 621–636.
  7. POCYTĖ, Silva. Die Litauische literarische Gesellschaft – die Festhalterin des Erbes einer „Sterbenden Nation“ 1879–1923. Latvijas vēstures institūta žurnāls, 2016, nr. 1 (98), S. 28–65.
  8. POCYTĖ, Silva. Tautiniai incidentai Klaipėdos krašte: Lietuvos šaulių ir karių susidūrimai su vietiniais gyventojais. In Transfers of Power and the Armed Forces in Poland and Lithuania, 1919–1941 = Valdžios transferai ir ginkluotosios pajėgos: Lenkija ir Lietuva 1919–1941 metais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXII). Ed. by V. JOKUBAUSKAS, V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2016, p. 118–147.
  9. VASILIAUSKAS, Ernestas; POCYTĖ, Silva; KOZAKAITĖ, Justina; SKIPITYTĖ, Raminta. The 4th Cemetery of the Smeltè suburb of Klaipèda. Historische Archäologie, 1/2016, S. 1–13.
  10. POCYTĖ, Silva. XX a. Klaipėdos krašto gyventojų klaipėdiškių kultūrinio ir tautinio tapatumo išraiškos epitafijose. Lituanistica, 2013, t. 59, nr. 4, p. 235–251.
  11. POCYTĖ, Silva. Klaipėdos krašto istorijos daugiakalbiškumas ir konfesinio paveldo senosiose kapinėse specifika Lietuvos kontekste. In Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXV). Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda, 2012, p. 34–61.
  12. POCYTĖ, Silva. Liuteroniški kaltiniai kryžiai senosiose Klaipėdos krašto kapinėse: Czonai Ilsis Deweje. In Lietuvos kalviškoji kryždirbystė. Sud. J. ZABULYTĖ. Utena, 2012, p. 24–28.
  13. POCYTĖ, Silva. Die memelländische Identität nach dem Zweiten Weltkrieg am Beispiel einer lutherischen Gemeinde. In Memel als Brücke zu den Baltischen Ländern: Kulturgeschichte Klaipėdas vom Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert (Tagungsberichte der Historischen Kommission für Ost- und Westpreussische Landesforschung, Bd. 26). Hrsg. von B. JÄHNIG. Osnabrück, 2011, S. 119–131.
  14. ПОЦИТЕ, Сильва. Знаки конфессионального наследия Восточной Пруссии в Клайпедском крае. In Культурное наследие Восточной Пруссии. Ч. 2. Сост. Г. БЛАЖЕНЕ, Н. ЛИХИНА. Калининград, 2011, с. 92–104.
  15. POCYTĖ, Silva. Prarastos tėvynės ir istorijos samprata Klaipėdos krašto išeivių klaipėdiškių (memelenderių) leidinyje Memeler Dampfboot po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1950 m.). Oikos, 2010, nr. 1 (9), p. 51–61
    [Vertimas į vokiečių k.: POCYTĖ, Silva. Die Suche nach der verlorenen Heimat und Geschichte in der Periodika der deutschen und litauischen Memelländer außerhalb des Landes nach dem Zweiten Weltkrieg. Annaberger Annalen, 2010, Nr. 18, S. 22–43].
  16. POCYTĖ, Silva. Martyno Jankaus ir Prūsų lietuvių tautinės kultūrinės veiklos atspindys „Varpo“ puslapiuose (1889–1905). Knygotyra, 2009, t. 52, p. 70–89.
  17. POCYTĖ, Silva. Das Forschungsprojekt „Das konfessionelle Erbe im Memelland“. Annaberger Annalen, 2008, Nr. 16, S. 9–30.
  18. POCYTĖ, Silva. Problem identyfikacji narodowej litewskich autochtonów (Lietuvininkai) i Niemców we wspólczesnym Kraju Klajpedzkim. In Ślązacy, Kaszubi, Mazurzy i Warmiacy – między polskością a niemieckością (Ziemie Zachodnie. Studia i Materiały, nr. 24). Red. A. SAKSON. Poznań, 2008, s. 375–383.
  19. POCYTĖ, Silva. Martynas Liudvikas Rėza nepriklausomos Lietuvos lietuviškoje spaudoje 1918–1940 metais. In Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai. Sud. N. STRAKAUSKAITĖ, S. POCYTĖ. Klaipėda, 2007, p. 54–65.
  20. POCYTĖ, Silva. Regioninės istorinės savimonės formavimas laikraštyje „Mažoji Lietuva“ 1988–1991 m. Res Humanitariae, 2007, t. I, p. 43–55.
  21. POCYTĖ, Silva. XIX–XX a. pradžios Rytų Prūsijos istorijos eskizai: kintantis vokiečių ir lietuvininkų pasaulis. In Praeities reginiai. Iš Rytų Prūsijos konservatoriaus archyvo. Sud. M. MATULYTĖ, P. JAMSKI. Vilnius, 2006, p. 14–51.
  22. POCYTĖ, Silva. Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas: tyrimų problematika ir būklė. In Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Sud. ir ats. red. D. KAUNAS. Vilnius, 2006, p. 9–18.
  23. POCYTĖ, Silva; SLIUŽINSKAS, Rimantas. The Tradition of Klaipėda Region Lutheran Psalm Singing in Interdisciplinary and Anthropological Perspectives. In Defining Region: Socio-cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives, Part 1 (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XII; Studia Anthropologica, I). [Ed. by V. ČIUBRINSKAS, R. SLIUŽINSKAS]. Klaipėda, 2006, pp. 115–123.
  24. POCYTĖ, Silva. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos XIX a. antroje pusėje klausimu – kultūrinis ir politinis aspektas. In Raidžių draudimo metai: straipsnių rinkinys. Sud. D. STALIŪNAS. Vilnius, 2004, p. 235–248.
  25. POCYTĖ, Silva. Polityka narodowościowa Cesarstwa niemieckiego a Litwini w Małej Litwie w latach 1871–1914. Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica, t. X. Poznań, 2004, s. 189-203.
  26. ПОЦИТЕ, Сильва. Феномен менталитета литовцев в Пруссии. Балтийский альманах, 2004, № 4, с. 69-71.
  27. POCYTĖ, Silva. Die Tätigkeit des „Komitees Litauisher Organisationen im Memelgebiet“ 1934-1939: Das Zusammenleben von Kleinlitauern und Litauern im Autonomiegebiet. Annaberger Annalen, 2003, Nr. 11, S. 99–111
    [Vertimas į lietuvių kalbą: POCYTĖ, Silva. Klaipėdiškių / lietuvininkų ir didlietuvių sugyvenimas Klaipėdos krašte: Lietuviškųjų organizacijų komiteto veiklos 1934–1939 m. pavyzdys. Lietuvos istorijos metraštis 2003/2. Vilnius, 2005, p. 77–90].
  28. POCYTĖ, Silva. Mažosios Lietuvos lietuvių mentaliteto atspindys kultūrinių draugijų veikloje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. In Lietuviai ir lietuvininkai. Etninė kultūra, t. II. Red. ir sud. S. VAITEKŪNAS, R. BALSYS. Klaipėda, 2003, p. 151–165.
  29. POCYTĖ, Silva. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. – XX a. pradžioje. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2001, nr. 1–2 (6), p. 77–89.
  30. POCYTĖ, Silva. Die litauische Presse und die Kulturvereine in Kleinlitauen 1871–1935. In Selbstbewusstsein und Modernisierung. Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg. Hrsg. von R. TRABA. Osnabrück, 2000, S. 127–150.
  31. POCYTĖ, Silva. Die kulturelle Tätigkeit der Kleinlitauer 1871–1914. Lietuvių kultūros institutas/ Litauisches Kulturinstitut, Jahrestagung. Lampertheim, 2000. S. 139–152.
  32. POCYTĖ, Silva. Mažlietuvių identiteto problema 1871–1914 m. Lituanistica, 2000, nr. 1–2 (41–42), p. 32–46.
  33. POCYTĖ, Silva. Deutsch-litauische Beziehungen bei I. Simonaitytė. Annaberger Annalen, 1998, Nr. 6, S. 117–128.
  34. POCYTĖ, Silva. Die sozialen Strukturen im Memelland während der Jahre 1918 bis 1940. In Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses. Hrsg. von B. MEISSNER, S. BAMBERGER-STEMMANN, D. HENNING. Hamburg, 1998, S. 85–98.

Šaltinių publikacijos

  1. POCYTĖ, Silva; VAREIKIS, Vygantas. Nuo Biržų iki Kanados: Petro Šerno šeimos istorijos vingiai = Vicissitudes of Petras Šernas’ Family History. In Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias: parodos katalogas (Klaipėdos krašto veidai, kn. 1). Sud. S. POCYTĖ, V. VAREIKIS, Z. GENIENĖ, S. VAIČIŪNIENĖ. Klaipėda, 2016, p. 10–23.
  2. POCYTĖ, Silva. „Tešvinta kardas tiesos ugnij!“: Jono Vanagaičio kultūrinės veiklos atodangos iki Didžiojo karo. In Kovos keliais: Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metų sukakčiai paminėti almanachas. 2-oji laida. Vilnius, 2012, p. vi–xi.
  3. POCYTĖ, Silva. Klaipėdiškių/ lietuvininkų politinės ir tautinės nuostatos 1939 m. kovo išvakarėse. In Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXI). Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda, 2010, p. 188–220.

Informaciniai straipsniai ir leidiniai

  1. POCYTĖ, Silva. Paminėtas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dvidešimtmetis. In Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIV). Sud. V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2012, p. 355–357.
  2. POCYTĖ, Silva; SAFRONOVAS, Vasilijus. Pažįstant kultūrų kaitą: praeities tyrimų Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute dvidešimtmetis. In Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sud. V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2012, p. 247–258.
  3. POCYTĖ, Silva. Sekcija Klaipėdos „sugrąžinimas“ į europinį kontekstą 1939 m. [Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas]. Lietuvos istorijos metraštis, 2009/ 2. Vilnius, 2010, p. 19–25.
  4. JOKUBAUSKAS, Vytautas; SAFRONOVAS, Vasilijus; POCYTĖ, Silva; ŠČAVINSKAS, Marius. Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas Klaipėdoje. In Identity Politics: Migration, Communities, and Multilingualism (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XX; Studia Anthropologica, t. IV). Klaipėda, 2010, p. 209–218.
  5. Istorijos mokslas Klaipėdos universitete: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 1992–2007. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda, 2007.
  6. POCYTĖ, Silva. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI) Klaipėdos universitetas. Lietuvos istorijos metraštis, 2004/ 1. Vilnius, 2005, p. 191–193.
  7. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras: 1992–2002. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda, 2002.

Straipsniai kultūros leidiniuose

  1. POCYTĖ, Silva. Prūsijos/Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto gyventojai. Lietuvininkų tarmės: edukacinis sąsiuvinis. [Sąs.] IV. Šilutė, 2018, p. 2–13.
  2. POCYTĖ, Silva. Paklusęs priesaikai Klaipėdos krašto šaulio iš Agluonėnų Martyno Pėteraičio byla 1924–1926 m. Trimitas, 2016, nr. 1 (1304), p. 28–31.

Recenzijos

  1. POCYTĖ, Silva. [Rec. kn.: KAUNAS, Domas. Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021.] Archivum Lithuanicum, 2021, t. 23, p. 359–364.
  2. POCYTĖ, Silva. Sovietinės Lietuvos inžinierių rengimo problematika [Rec. kn.: GRYBKAUSKAS, Saulius; GRIŠINAITĖ, Rūta. Inžinieriai pagal planą. Techninis mokymas ir specialistų rengimas Lietuvoje 1944–1990 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019]. Women and War: Roles and Experiences in Lithuanian History = Moterys ir karas: vaidmenys ir patirtys Lietuvos istorijoje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XLII). Ed. by V. JOKUBAUSKAS. Klaipėda, 2021, p. 339–349
  3. POCYTĖ, Silva. Etmės Evės amžininkų liudijimai [Rec. kn.: Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose: simonaitistikos šaltinių publikacija. Liudijimus užrašė, rinkinį sud. ir pareng. D. KAUNAS. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017]. Tarp knygų, 2018, nr. 4 (711), p. 20–22.
  4. POCYTĖ, Silva. [Rezension zu: SPATZ, Christopher. Nur der Himmel blieb derselbe. Ostpreußens Hungerkinder erzählen vom Überleben. Hamburg: Ellert & Richter Verlag, 2016.] Preussenland, 2018, Bd. 9, S. 203–207.
  5. POCYTĖ, Silva. Klaipėdos krašto ir knygų pasaulio takais [Rec. kn.: KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos knygų link. Vilnius, 2013]. Knygotyra, 2014, t. 63, p. 324–332.
  6. POCYTĖ, Silva. Istorijos lobis, nesudegintas gaisro ir laiko [Rec. kn.: „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys. Sud. ir pareng. D. KAUNAS, A. MATIJOŠIENĖ. Vilnius, 2011]. Knygotyra, 2012, t. 58, p. 288–296.
  7. POCYTĖ, Silva. Knygos apie Karaliaučiaus sritį [Rec. knygoms: Восточная Пруссия глазами советских переселенцев: Первые годы Калининграской области в воспоминаниях и документах. Санкт-Петербург, 2002; КОСТЯШОВ, Юрий; МАТТЕС, Экхард. Изгнание прусского духа/ Запрещенное воспоминание. Калининград, 2003]. In Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IX). Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda, 2003, p. 153-155.
  8. POCYTĖ, Silva. [Rec. knygai GUDAS, Kęstutis. Mažosios Lietuvos lietuvių tautinė padėtis XIX a. pabaigoje. Vilnius, 1992]. In Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1994, p. 188–190.