Už indėlį į archyvinę veiklą pagerbtas doc. dr. Vacys Vaivada

Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. spalio 19 d. vykusiame Archyvų metų uždarymo renginyje už indėlį į archyvinę veiklą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos įteiktu pagarbos ženklu (Archyvaro garbės ženklas) pagerbtas doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas.

Į archyvinę veiklą Vacys Vaivada įsitraukė vos po studijų baigimo, kai 1985 m. ėmė dirbti Telšių kraštotyros muziejuje (dab. Žemaičių muziejus „Alka“). Ten jis tvarkė muziejuje sukauptų XVI–XX a. pr. Žemaitijos dvarų rankraščius. 1993 m. atvykęs dirbti į Klaipėdos universitetą, čia tapo atsakingas už to meto Lietuvoje dar maža analogų turėjusio skaitmeninio archyvo kūrimą.

Tyrimams būtino archyvo prieinamumo problema tapo akivaizdi vos Klaipėdos universitete įsteigus Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto veiklos pirmtaką – Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrą. Kuriant istoriniams tyrimams būtiną bazę, reikėjo spręsti archyvinių šaltinių klausimą. Senasis Klaipėdos miesto archyvas baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo išblaškytas, Lietuvoje išliko tik nedidelis archyvalijų kiekis (daugiausia miesto magistrato medžiaga), saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA).

Sprendžiant regioninės istorijos tyrimų plėtotei reikalingų archyvinių dokumentų prieinamumo klausimą, buvo nutarta kitose Lietuvos saugyklose saugomus dokumentus skaitmeninti, kuriant Skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto bei Žemaitijos archyvą. Šio to meto Lietuvos kontekste dar pionieriško darbo V. Vaivada 1995 m. mokėsi stažuodamasis Koblenco ir Liuneburgo, taip pat Potsdamo ir Bonos archyvuose, gavęs „Volkswagen Stiftung“ stipendiją.

Skaitmeninį archyvą iš pradžių sudarė tik dokumentai, susiję su Klaipėdos miesto ir vokiečių ir lietuvių santykių istorija. 1998 m. pradėta kopijuoti ir originalius Žemaitijos bažnyčiose išlikusius dokumentus. Nuo to laiko suskaitmenintos 20 bažnyčių (parapijų) krikšto, jungtuvių, užsakų, mirusiųjų metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai. Per beveik tris dešimtmečius Klaipėdos universitete buvo ne tik sukauptos kituose archyvuose saugomų dokumentų kopijos, bet ir atliktas milžiniškas darbas išsaugant bažnyčiose dažniausiai netinkamai saugomų rankraštinių knygų teikiamą informaciją ateities kartoms. Dr. V. Vaivada buvo šios veiklos koordinatorius, pats labai daug laiko pašventęs senų dokumentų skaitmeninimui.

2016 m. Klaipėdos universitetui, LCVA ir tuometiniam Klaipėdos apskrities archyvui pasirašius sutartį, dr. V. Vaivada daug dirbo prie ištisų LCVA fondų, susijusių su Klaipėdos krašto istorija, skaitmeninimo.

Kartu su Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos institutu Liuneburge po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo V. Vaivada atliko kokybiškiems regioninės istorijos tyrimams būtinų dokumentų paiešką ir inventorizavimą. Šios veiklos išraiška tapo bendradarbiaujant su dviem Vokietijos institutais dr. V. Vaivados ir Christiano Gahlbecko parengtas Vokietijos ir Lietuvos archyvuose esančios lituanistinės medžiagos archyvų vadovas, 2006 m. publikuotas Vokietijoje (Archivführer zur Geschichte des Memelgebiets und der deutsch-litauischen Beziehungen, München, 2006).

Džiaugiamės Kolegos triūso įvertinimu!

Archyvų metais 2021-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2019 m. spalio 10 d. nutarimu, siekdamas priminti moderniosios Lietuvos archyvų sistemos šimto metų sukaktį.